Pagrindiniai namų valdos sklypo kriterijai

1. Bendrieji rodikliai — sklypo plotas, užstatymo tankumas, apželdinimo dalis;

2. Ploto užstatymo rodikliai — dydis, geografinė padėtis sklype, geografinė forma;

3. Geografinė padėtis — geografinė vieta (rajonas), socialinė ir demografinė vieta (ugdymo įstaigos, medicinos įstaigos, darbo vieta, viešasis transportas);

4. Geologinė grunto sudėtis. Pradedant veiklą, tikslinga atlikti geologinius sklypo grunto tyrimus. Tai ypač svarbu, jei gruntas buvo judintas, supiltas arba teritorija yra greta vandens telkinių (paslankus arba šlapias gruntas). Tyrimai parodo grunto sudėtį, sluoksnių stiprumą ir gruntinio vandens lygį. Atsižvelgiant į gautus tyrimų duomenis, projektuojami pastatų ir dangų pagrindai. Jei gruntas netvirtas, reikia gilesnių pamatų, storesnio pagrindo sluoksnio. Gruntinio vandens lygis gali turėti įtakos pasirenkant pamatų tipą. Nuo grunto savybių priklausys ir gerbūvio darbų kaina.

5. Reljefas (sklypo lygumas). Sklypo reljefas lemia planavimo scenarijų; Vaizdingas, kintantis, kalvotas reljefas suteiks grožio gyvenamiesiems namams. Namas ant šlaito su vaizdu į horizontą atrodo patraukliai ir romantiškai, tačiau nereikėtų pamiršti, kad statyba šlaite bus sudėtingesnė ir brangesnė (kaip ir tolimesnė sklypo priežiūra). Tokiame sklype gali tekti statyti atramines sienas ir įrengti laiptus, atvežti ar nukasti dalį žemės. Dauboje esančius sklypus gali užtvindyti liūčių metu. Jei sklypas yra dauboje ar nelygus, jo išlyginimui reikės daugiau pastangų, taip pat gali tekti papildomai atvežti grunto.

6. Gamtinis karkasas.

7. Inžinerinių tinklų infrastruktūra. Perkant sklypą nereikėtų pamiršti statinių eksploatavimui būtinų inžinerinių sistemų. Gerai, jei šalia sklypo nutiestos reikiamos komunikacijos (elektros, vandentiekio, fekalinės ir lietaus kanalizacijos, dujotiekio, telekomunikacijų trasos). Jei komunikacijos toli, jų atvedimas į sklypą kainuos daugiau. Taip pat gali prireikti gauti sklypų savininkų, per kurių žemę planuosite atvesti tinklus, sutikimus. Jei arti nėra vandentiekio ir nuotekų tinklų, įrengiami vietiniai (daromas gręžinys ir valymo įrenginiai). Jei nėra ryšių tinklų, naudojamos bevielės sistemos, statomos antenos. Kartais greta sklypo nėra pakankamo elektros tinklo galingumo, planuojamo objekto prijungimui. Tokiu atveju rengiami papildomi projektai, keičiamos ar papildomai tiesiamos trasos ir įrengiamos skirstymo spintos. Populiarėjant pasyvaus namo projektams bei valstybei skatinant energetinį efektyvumą, naudojami atsinaujinantys energijos šaltiniai, kurie gali pakeisti dalį reikiamų tinklų. Saulės, vėjo ir geoterminę energiją galima panaudoti šildymo bei elektros gamybai. Visa tai reikia įvertinti prieš perkant sklypą.

8. Susisiekimo komunikacijų infrastruktūra. Planuojant sklypą pirmiausia reikia įsivaizduoti, kaip norėtumėte išdėstyti pagrindinius sklypo elementus: pastatus, įvažiavimą, kiemą, poilsio zoną, sodą, smulkiąją architektūrą, gėlynus. Įvažiavimo į sklypą vieta lemia, iš kurios pusės bus patenkama į sklypą. Kadangi pastato patalpas reikėtų projektuoti atsižvelgiant į pasaulio šalių kryptims teikiamas rekomendacijas, įvažiavimas šiaurinėje sklypo dalyje būtų patogiausias. Taip pat patartina šioje sklypo pusėje numatyti transporto stovėjimo ir kitas aikšteles. Rekomenduojam gyvenamąsias patalpas ir erdves, kuriose būnama dažniau, planuoti pietinėje pusėje, kad būtų daugiau natūralios šviesos. Buitines ir pagalbines patalpas siūloma nukelti į šiaurinę pusę, kuri yra tamsesnė ir drėgnesnė. Į sklypą patekus iš pietinės pusės rekomenduojama gyvenamąjį pastatą statyti šiaurinėje sklypo dalyje, kad pietinėje pusėje būtų galima suformuoti gražų sodą ir rekreacines erdves. Tačiau šiuo atveju reikia įvertinti, kad privažiavimas bus ilgesnis ir užims didesnę sklypo dalį. Ne mažiau svarbios kuriamos vizualinės erdvės, todėl verta pagalvoti apie pastato patalpų vietą kiemo ir pasaulio šalių krypčių atžvilgiu, kaip atrodys gyvenamasis pastatas ir sklypas iš išorės bei kas bus matoma pro langus. Tai lemia sklypo planavimas, kuris remiasi susisiekimo infrastruktūros ir pasaulio šalių krypčių atžvilgiu.

9. Servitutai ir apsaugos zonos. Teritorijų planavimo dokumentuose perspektyvoje gali būti nurodyta kita paskirtis. Jei sklype yra saugomų statinių ar jis patenka į kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, reikia įvertinti, kas konkrečiai yra saugoma. Norint atlikti kokius nors pakeitimus reikės papildomo projekto, kurį rengia atitinkamos kvalifikacijos specialistai. Kai kurie pageidaujami pokyčiai gali būti neleistini. Saugomų medžių tvarkymui taip pat turi būti rengiami projektai, numatantys šių medžių genėjimą, kirtimą, atsodinimą ir kt. Sklypui esant saugomoje teritorijoje, pavyzdžiui, parke ar draustinyje, taikomi šiose teritorijose veiklą apribojantys teisiniai dokumentai. Gali būti nustatyti papildomi apribojimai sklypo užstatymui, jo tipui, statinių aukščiui, architektūrinei išraiškai ir kt. Apribojimai priklausys nuo saugomos teritorijos tipo.

10. Planuojama inžinerinė ir susisiekimo infrastruktūra.

11. Kaina.

12. Sutartis.

Dažniausiai sklypo pardavėjo prašoma kaina už arą atitinka rinkos vidurkį, tačiau yra daugybė niuansų, kurių neįvertinus gali tekti išleisti daug lėšų sklypo paruošimui. Tada ir paaiškės, kad už sklypą permokėjote. Tik turint visą informaciją apie sklypą, galima pradėti derybas dėl galutinės sklypo kainos.

Pateikiame keletą pavyzdžių:

1. Tariamai yra suprojektuoti komunikacijų tinklai, bet dėl įvairių aplinkybių Jūs galite neturėti galimybės prie jų prisijungti, todėl turėsite investuoti daug laiko ir pinigų, nekalbant apie stresą, kurį patirsite siekdamas norimo rezultato.

2. Sklypas neparuoštas statybai. Vien sklypo pakėlimas iki projektinio aukščio ir papildomas žemių atvežimas bei jų išlyginimas Jums gali kainuoti tūkstančius eurų, neįskaitant suderinimų su kaimyninių sklypų savininkais, kurie gali neleisti atlikti Jums reikiamų veiksmų.

3. Nestiprus ir šlapias gruntas reikalauja gilesnių gręžtinių arba juostinių pamatų, o tai taip pat pakels statybos išlaidas. Netinkamas gruntas padidins ir gerbūvio darbų kainas.